Kitas kalnas: kelias į moralesnį ir sėkmingesnį gyvenimą

„Be galo paveiki, itin išraiškinga ir neįtikėtinai įžvalgi knyga.“ 

– The Washington Post

Kartais sutinkame žmonių, kurie tiesiog spindi džiaugsmu, rodos, žino savo tikslą šioje žemėje ir skleidžia savotišką vidinę šviesą. Šių žmonių gyvenimas klostėsi dviejų kalnų kreive. Jie baigia mokyklą, pradeda dirbti ir ima kopti į kalną, į kurį, jų manymu, ir buvo sutverti kopti. Mūsų kultūra suformuoja jų pirmojo kalno tikslus: siekti sėkmės, pasižymėti, sulaukti asmeninės laimės. Tačiau užkopus į šį kalną kažkas nutinka. Jie apsižvalgo ir suvokia, kad supantis vaizdas... netenkina. Tuomet topteli: „Kopiau visai ne į savo kalną. Yra kitas kalnas, didesnis, kuris iš tikrųjų manasis.“

Tai suvokę, jie leidžiasi į naują kelionę. Įkopę į antrąjį kalną, liaujamės gyventi susitelkę į save ir pradedame gyventi didesnį dėmesį skirdami kitiems. Į jį įkopę žmonės trokšta dalykų, kurių iš tikrųjų verta trokšti, o ne to, ko trokšti jiems liepia kiti. Jie pradeda gyventi gyvenimą, priklausomą nuo altruizmo, o ne nepriklausomą nuo nieko. Jie atsiduoda gyvenimui, grįstam įsipareigojimais.

Knygoje Kitas kalnas Davidas Brooksas nagrinėja prasmingą gyvenimą apibrėžiančius keturis įsipareigojimus: sutuoktiniui bei šeimai, pašaukimui, filosofijai arba tikėjimui ir bendruomenei. Mūsų asmeninį pasitenkinimą lemia tai, ar teisingai pasirenkame šiuos įsipareigojimus ir ar jų laikomės. Brooksas pasakoja apie įvairiausius žmones, gyvenančius džiaugsmingą ir įsipareigojimais grįstą gyvenimą, žmones, kurie savo gyvenimą papildė priklausomybės nuo kitų žmonių grožiu ir būtinybe. Šioje knygoje autorius pateikia jų išmintingus patarimus, kaip pasirinkti partnerį, atrasti pašaukimą, kaip įgyvendinti savo filosofiją ir, prisiėmus įsipareigojimus, siekti aukščiausio tikslo. 

Trumpai tariant, šios knygos tikslas – padėti mums visiems gyventi prasmingiau. Tačiau joje yra ir visuomenės kritikos, kuri priverčia susimąstyti. Brookso teigimu, gyvename visuomenėje, kuri šlovina laisvę, liepia savo įsitikinimų neišduoti liaujantis siekti prasmingo tikslo, neįleidžiant šaknų savo bendruomenėje ir neužmezgant meile bei vienybe grįstų ryšių su kitais. Mūsų individualizmas tapo radikalus ir tai tūkstančiais įvairiausių būdų suardė visuomenės audinį. Jį suadyti galime prasmingesniais įsipareigojimais. Kitame kalne Brooksas parodo, ko galime pasiekti gyvenime, labiausiai akcentuodami įsipareigojimus.