Mano šeima europiečiai

Iš anglų kalbos vertė Elena Kosaitė-Čypienė. 

VISI MES ESAME SUSIJĘ – TAM TIKRU ATŽVILGIU, GIMINAIČIAI

Domėjimasis savo protėviais – svarbus daugumai pasaulio kultūrų. Pažinti juos – tai pažinti savo tautą, bendruomenę, save. Senovės žmonės galėdavo pasakyti mažiausiai dešimties kartų savo protėvių vardus. Biblijoje išvardytos ilgos giminystės linijos, o seniausi vardai užrašyti daugiau kaip prieš du tūkstančius metų. Nuo biblinių laikų metodai, kaip atsekti savo protėvių kilmę, smarkiai patobulėjo. Būtent dabar jie patiria didžiausią proveržį. Tačiau protėvių kilmės atsekimas – tik pirmas žingsnis. Ne ką mažiau svarbu suprasti, kaip mūsų DNR veikia ankstesnių kartų patirtys, – mechanizmai, vadinami epigenetika, kurią mokslininkai dar tik pradeda tyrinėti. Juk paveldimos savybės ir aplinka drauge formuoja tokius esminius mūsų gyvenimo dalykus kaip identitetas ir sveikata.

Karin Bojs užaugo negausioje ir nedarnioje šeimoje. Ji jau nepažino nei savo senelės, nei prosenelės. Išgyvendama motinos netektį, moteris pasiryžo atlikti DNR tyrimus – troško sužinoti daugiau apie save, savo šeimą, o ir visuomenės tarpusavio ryšius apskritai. Juk visi mes esame susiję – tam tikru atžvilgiu, giminaičiai. K. Bojs sugebėjo atsekti savo protėvius per visą rašytinę istoriją iki pat proistorės. Atlikdama šį tyrimą ji susitiko su daugybe įvairių šalių mokslininkų – genetikų, istorikų, archeologų. Autorės pasakojimas apima visą Europą.

Ši neeilinė knyga nagrinėja ne tik tai, kaip formavosi Europos bendruomenės ir tautos, kas lėmė jų vienokius ar kitokius polinkius, talentus ar ligas, bet ir atskleidžia įvairias paslaptis, kaip antai: kur Europoje buvo rastos seniausios siuvimo adatos? Kokie buvo pirmieji muzikos instrumentai ir kas jais grojo? Kur Europoje radosi anatomiškai šiuolaikiniai žmonės? Kur buvo išvirtas pirmasis alus?

Karin Bojs – garsi švedų mokslo žurnalistė, daugelį metų didžiausiame Švedijos dienraštyje „Dagens Nyheter“ kuravusi mokslo skiltį. Už 2015 m. pasirodžiusią knygą „Mano šeima europiečiai“ apdovanota prestižiškiausiu Švedijos šalies literatūriniu apdovanojimu – Augusto premija. Knyga sulaukė didelės sėkmės daugely Europos šalių.

 „Kruopšti, naujausiais mokslo pasiekimais besiremianti ir nė akimirką nenuobodi Bojs, pasitelkdama šimtų tyrimų rezultatus, sukuria puikiai apibendrintą žmonijos evoliucijos paveikslą ir parodo, kaip revoliucingai DNR analizė gali praturtinti mūsų žinias apie praeitį“, – Wall Street Journal.

„Neeilinė knyga […] iš dalies tai kelionių aprašymai, iš dalies – šeimos istorija, iš dalies – mokslinis darbas“, – Financial Times.

„Puikiai parašyta mokslo populiarinimo knyga [...], kupina taiklių įžvalgų ir apie genetikos naudingumą, ir apie piktnaudžiavimą ja“, – Kirkus Reviews.