Palaidotas milžinas

„Mūsų laukia kelionė, ir gaišti nebegalima.“

Romėnai seniai išsidangino ir Britanija pamažu grimzta į nuosmukį. Tačiau bent jau liovėsi kraštą niokoję karai. Po Artūro laikų Britanijoje gyvena tos salos mitai ir herojai, o keistose apylinkėse gyvenantys žmonės nebegali prisiminti dalykų, kurių niekada nevalia pamiršti. Sutuoktiniai Akslis ir Beatrisė išsiruošia į kelią per keistas miglas, kurios nutrina žmogaus atmintį, skendinčią ir lietaus merkiamą žemę. Vieną dieną Beatrisė miglotai prisimena, kad jiedu turi sūnų, gyvenantį kitame kaime, ir įtikina Axlą ten keliauti, vildamasi rasti jį, nematytą jau daugelį metų. Jie nusiteikę susidurti su daugybe pavojų – kai kurie jų bus keisti ir anapusiniai, – bet nė neįtaria, kokius tamsius ir užmirštus jų meilės vienas kitam klodus ši kelionė atvers. 

Fantastinis romanas atskleidžia, ką reiškia mylėti savo šalį ir daryti žiaurius sprendimus dėl gerų ketinimų, kaip susitaikyti su nesibaigiančiu karo ir neapykantos ciklu, kuris kankina pasaulį. Rašytojas kelia teologinius klausimus apie tikros meilės ir amžinybės nuopelnus ir verčia mus susimąstyti, kaip prisiminimai veikia tai, kas esame šiandien ir kaip suvokiame pasaulį prieš mus. 

Ishiguro kuriami veikėjai trokšta pažinti praeitį, lyg būtų visažiniai dievai, tačiau ką teks paaukoti? Ar jie išgyvens? O gal jų pasaulis tik toliau smuks į bedugnę?

Kartais rūstus ir pirmykštis, kartais veriamai jaudinantis romanas „Palaidotas milžinas“ kalba apie užmarštį ir atminties galią, kaltę ir traumą, meilę ir kerštą.

„Kvapą atimantis santuokinės meilės portretas.“

Guardian

„Ypatingo, netgi hipnotizuojančio grožio romanas.“

Evening Standart

„Kai kas absoliučiai kitoniška ir visiškai nauja. Tikrojo meno stebuklas.“

Charles Finch

„Kazuo Ishiguro savo didelės emocinės galios romanuose atskleidė prarają, kuri glūdi už mūsų iliuzinio ryšio su pasauliu.“

Švedijos akademija

Kazuo Ishiguro (Kazuo Išiguro, g. 1954) – japonų kilmės britų rašytojas. Studijavo anglų literatūrą ir filosofiją Kento universitete. 1995 m. už nuopelnus literatūrai jam suteiktas garbingas Britų imperijos ordinas (OBE), 1998 m. – Prancūzijos Meno ir literatūros kavalieriaus ordinas. Net už tris romanus – tarp jų „Plūduriuojančio pasaulio menininkas“ ir „Neleisk man išeiti“ – nominuotas prestižinei „Man Booker“ literatūros premijai. 1989 m. šia premija apdovanotas už romaną „Dienos likučiai“. 2017 m. rašytojas paskelbtas Nobelio literatūros premijos laureatu. „Palaidotas milžinas“ nominuotas „World Fantasy Award“ ir „International Dublin Literary Award“ literatūros premijoms.