Paslaptis. Noroko rūmų trilogija Id.

Tik suaugusiesiems (N-18)! Pasimerkite į nežabotos fantazijos, kilnių jausmų, jaudinančių nuotykių, subtilios romantikos ir karštos erotikos pasaulį!

Kilmingieji Noroko karalystės pilies gyventojai turi nepaprastų galių – kiekvienas kitokių. Jas jie įgauna išgėrę vandens iš šulinio, kuris tampa magišku kartą per dvidešimt metų, mėnulio užtemimo metu.

Paprasta kaimo mergina Elara, sulaukusi tinkamo amžiaus, siunčiama dirbti į Noroko karalystės pilį, kaip ir kiti tokio amžiaus žmonės. Tačiau, užuot tapusi virėja ar kambarine, netikėtai tampa Noroko princo Aidano nuotaka.

Prieš tapdama princo žmona Elara taip pat turi išgerti stebuklingojo vandens. Sekantis mėnulio užtemimas įvyks po trijų mėnesių. Laiko nedaug, reikia ne tik pasiruošti kelionei, bet ir daug ko išmokti – paprastai kaimo merginai staiga tapti princese nelengva. O čia dar ir taip sudėtingą gyvenimą nuolat kartina buvusi Aidano mylimoji, ramybės neduoda ir jo jaunesnysis brolis Deimonas, kuris paslapčia siunčia Elarai nuostabius erotinius sapnus, keldamas neapsakomą sumaištį jos kūne ir sieloje.

Priartėjus lemtingai kelionei prie magiškojo šulinio, situacija komplikuojasi dar labiau – karalystę užpuola priešiška Valenų šeima...

Ar pavyks Elarai ir Aidanui, nepaisant jokių kliūčių, nusigauti prie šulinio ir išgerti stebuklingojo vandens? Ar meilė tai pačiai moteriai neišardys brolių vienybės? O gal Elaros širdis priklauso jiems abiem?

Agnė Bausienė – TOP 10 skaitomiausia autorė Lietuvoje. Jos romanus vienija tai, kad juose stiprūs jausmai, drąsi erotika pagardinami atsikvėpti neleidžiančiu veiksmu ir netikėtais siužeto posūkiais.

„Gimiau 1992 pavasarį, augau ir šiuo metu gyvenu Kėdainių rajone. Mano gimtasis kaimas visuomet buvo ta vieta, į kurią norėjau sugrįžti. Baigiau Josvainių gimnaziją, kurioje ir užsimezgė mano noras rašyti. Tiesa, pirmasis kūrinys dienos šviesos taip ir neišvydo. Jis net nėra pabaigtas, bet saugiai tūno mano kompiuteryje, kad visuomet primintų man nuo ko viskas prasidėjo. Daug vėliau, gimus dukrai pradėjau skaityti daug meilės romanų, bet nei viename mano skaitytame romane (nors skaičiau tikrai gerų) veiksmas nesivystė taip, kaip norėjau aš. Todėl vieną ramų vakarą, dukrai miegant šalia manęs, sugalvojau parašyti pati. Ir taip visai netyčia gimė mano pirmoji knyga. Po jos dar viena ir dar viena... Kartais rašyti būna labai sunku, dėl to atsiranda mėnesio ar kelių pertrauka, o po jos vėl kimbu į darbus. Mano mūza nenuspėjama – ateina nekviesta ir išeina neprašyta, dėl to visuomet labai džiaugiuosi, kai ji užsibūna. Tuomet knyga rašosi kaip per sviestą. Rašau tai, ką mėgstu skaityti pati – meilės romanus. Mano galva jie puikus pabėgimas nuo kasdienybės. Stengiuosi, kad ir mano knygos būtų tokios. Nenoriu, kad paskaičius mano knygą skaitytojui įsiskaudėtų galva nuo painių siužeto vingių. Noriu, kad užvertęs paskutinį puslapį skaitytojas užsimerktų ir giliai įkvėptų pagalvojęs, kad ir jo laukia tokia meilė, jausmai ir aistra. Juk viskas ir prasideda nuo svajonių ir minčių...“ – Agnė Bausienė