Šimtas metų vienatvės

„Šimtas metų vienatvės“ – klasika, išbandyta laiko. Iki šiol romanas neprarado nei aktualumo, nei populiarumo, o „New York Times“ drąsiai pareiškė, kad tai pirmoji knyga nuo Senojo Testamento laikų, kurią privalu perskaityti kiekvienam. Ir tai įmanoma, nes kūrinio vertimai į įvairias kalbas aplenkė pačią Bibliją.

Rašytojo Gabriel Garcia Marquez romanas „Šimtas metų vienatvės“ tapo literatūrine sensacija, pakeitusia Pietų Amerikos ir viso pasaulio literatūrą. 1967-ais metais Buenos Airėse pirmą kartą išleisto kūrinio tiražai buvo išparduoti per savaitę, o rašytojas tapo pradininku bei visam laikui įtvirtino naują literatūrinį žanrą – magiškąjį realizmą. Romano stilius, kupinas detalių, spalvų ir jausmo, ištrynė ribas tarp realybės ir fantazijos.

Romane pasakojama Buendijų šeimos ir jų įkurto Makondo miesto šimto metų istorija – nuo įkūrimo iki tragiškos pabaigos. Kiekviena iš septynių Buendijų kartų į pasaulį atsineša savo lemtį, patiria savus džiaugsmus, kovoja su savais demonais. Jų visų likimai yra neišvengiamai susiję ir persipynę, formuojantys ne tik žmones, bet ir gimtąjį miestą. Į Buendijų ir Makondo kasdienybę nuolat įsibrauna legendinės asmenybės, įsipina tikri istoriniai įvykiai ir šio pasaulio dėsniams nepaklūstantys magiški nutikimai.

Gabrielis García Márquezas (1927–2014) – žymiausias XX a. Lotynų Amerikos rašytojas, magiškojo realizmo klasikas, Nobelio premijos (1982) laureatas. Jis gimė Arakatakoje (Kolumbija), Karibų jūros pakrantėje. Tėvai Gabrielį, vyriausią iš šešiolikos vaikų, paliko auklėti seneliams – močiutei, aiškiaregei, ir seneliui pulkininkui, Nepriklausomybės karų veteranui. Vaikystės miestelis ir senelių pasakojimai atsispindėjo visoje rašytojo kūryboje. „Jis kuria istorijas nuo vystyklų“, – sakydavo jo senelis.

Labiausiai rašytoją išgarsino romanas „Šimtas metų vienatvės“ (1967) – naujas žodis pasaulinėje literatūroje, magiškojo realizmo pradžia. Meistro plunksna parašyti ir kiti garsūs romanai: „Patriarcho ruduo“ (1975), „Meilė choleros metu“ (1985), „Apie meilę ir kitus demonus“ (1995). 1982 m. rašytojas iš Meksikos grįžo į Kolumbiją, kur gyveno iki mirties kaip įžymiausias savo šalies pilietis.