Smilgos šešėlis: vidurnaktis

Vytautas Rubavičius (gim. 1952) – žymus  poetas, publicistas, kultūros kritikas, žurnalistas, vertėjas. 2007 m. „Poezijos pavasario“ laureatas, Filosofijos mokslų daktaras, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas, daugelio knygų autorius.

Pasak Nacionalinės premijos laureato, poeto Antano A. Jonyno, „V. Rubavičiaus poezija, stovėdama lyg ir atokiau nuo tradicinių ir dabartinių lietuvių poezijos „magistralių“, savitai papildo Lietuvos poezijos „kelių žemėlapio“ tinklą, nuvesdama į  gal ne itin dažnai lankomas, bet dėl to nė kiek ne mažiau svarbias, įdomias ir mažai tyrinėtas „dvasios vietoves“. Šiek tiek racionalus, filosofinis, dažnai į kalbą orientuotas kalbėjimas, grindžiamas kalbos struktūromis ir jų dekonstravimu, leidžia poetui prasiskverbti ir atskleisti pačioje kalboje užkoduotus „būtovės slėpinius“. Tam tikru požiūriu V. Rubavičiaus poetinę raišką galima buvo apibūdinti kaip postmodernią dar tada, kai ši sąvoka, bent jau mūsiškėje apyvartoje, nė neegzistavo.“

Naujame poeto rinkinyje „Smilgos šešėlis: vidurnaktis“ sudėti pastaruosius penkiolika metų rašyti eilėraščiai. Paskutinis rinkinys „Verstas“ buvo išleistas dar 2006 m., už jį autorius pelnė „Poezijos pavasario“ laureato vardą. Naujiems eilėraščiams būdinga sudėtinga vaizdų metaforika, ištarmės ritmu grindžiama garsinė raiška. Netikėtais žodžiais stengiamasi prisišaukti kelis skirtingus prasmių laukus ir eilėraštyje plėtoti tų laukų sąveiką, kildinančią naujas prasmes. Metaforomis nepaliaujamai aiškinamasi kalbinės raiškos, laikiškumo ir poetinio vaizdo sąveiką. Nevengiama pasakojimo nuotrupų bei intonacijų, kai kurie eilėraščiai kreipia į prisiminimus, kuriuose stengiamasi apčiuopti tokias laiko akimirkas, kurios siejasi su išgyventos amžinybės įspindžiais. Eilėraščio laikas, kuriame sukauptas vaizdinis išgyvenimo turinys, pertraukia kasdienybės tėkmę ir įgauna ratilo pavidalą, tikintis, kad jis atšauks ir skaitytojo pajautose.