Doriano Grėjaus portretas

„Doriano Grėjaus portretas“ – grožinės literatūros klasika. Tai pasakojimas apie nuodėmę ir meilę, pavydą ir neapykantą, grožį ir nemirtingumą, apie žmogaus prigimtį ir moralumą. Taip pat tai ir vienintelis išspausdintas (1980 m.) anglų kilmės dramaturgo, poeto Oscar‘o Wilde‘o romanas, kuris ano meto Anglijoje amžininkų buvo vertinamas labai prieštaringai, o autoriui pelnė skandalingą šlovę. Romane persipina prancūziško dekadanso romano tradicija ir angliškoji gotikinė siaubo literatūra. Jame nagrinėjamos nuodėmės, meno, kultūros ir grožio reikšmės idėjos, pateikiama hedonistinė pasaulėžiūra, teigianti, kad malonumas yra svarbiausias dalykas, vienintelis gėris ir galutinis žmonijos tikslas.

Romano pasakojimas atskleidžia neįtikėtiną jauno aristokrato Doriano Grėjaus virsmą. Vos atvykęs į Londoną jis užkariauja didmiesčio aukštuomenės simpatijas, drauge ir tapytojo Bezilio Holvardo, kuris pasiryžęs nutapyti tobulą Doriano portretą. Baigtas paveikslas tampa ne tik jaunuolio grožį įamžinančiu meno kūriniu, bet ir tamsiausias jo paslaptis, nuodėmes, poelgius atspindinčiu veidrodžiu. Šį meistro sukurtą savo paties portretą Dorianas slepia namuose. Paveiksle Dorianas sensta, o jo kūnas išsaugo jaunystę. Jaunasis romano herojus atsiduoda visiems gyvenimo teikiamiems malonumams ir geiduliams, tačiau nuodėmingo palaido gyvenimo pasekmės atsispindi tik portrete. Galiausiai jis nebesugeba valdyti savo aistrų ir įvykdo nusikaltimą. Dorianas priverstas slėpti paveikslą nuo pašalinių akių. Baimė, kad jį kas nors pamatys tampa paranoja.

Literatūrologas Donatas Sauka aptardamas kūrinį teigė: <...> Poleminis ir provokuojantis romano pobūdis. Bet dėl jo patoso abejonių negali būti. Tai altoriaus grožiui kūrimas. Grožiui – žaviam, tobulam, paslaptingam, turinčiam šiurpaus egzotiškumo, neatsiejamam – kaip tai įprasta fin de ciele epochoje – ir nuo padugnių purvo, ir sunkios nuodėmės“.

Šiandien „Doriano Grėjaus portretas“ yra pripažinta klasika, nagrinėjanti jau nuo seno aktualias temas, tokias kaip sielos atsisakymas vardan abejotinų vertybių. Visgi, pirmą kartą XIX amžiuje Anglijoje išleistas romanas skaitytojų buvo nesuprastas ir sukėlė nemenką skandalą. Apžvalgose romanas buvo nušviečiamas pačiomis nepalankiausiomis spalvomis ir tik po rašytojo mirties jo idėjos atrado vietą tarp reikšmingiausių kūrinių.Įdomu tai, kad romane nagrinėjamos moralinės ir estetinės dilemos buvo panaudotos paties O. Wilde’o bylos metu, kur jis kaltintas atsisakęs moralės dėl malonumų. Rašytojas buvo teisiamas ir jam skirta įkalinimo bausmė.