Gunterio žiema

Romano siužeto ašis – kelionė: Pasaulio banko pareigūnas, vokiečių kilmės paragvajietis su žmona Elisa atvyksta į vieną iš Pietų Amerikos šalių – į patį terorizmo sūkurį. Pasakojimo veiksmas vystosi karo dėl Malvinų salų metu: Gunteris atskuba gelbėti savo seserėčios Soledados, jaunos poetės, kuri suimta ir kankinama, nes... rašo eilėraščius. Kūrinyje nestinga šmaikštaus požiūrio į mūsų laikų paradoksus. Čia vaizduojami ir realūs, ir įsivaizduojami dalykai, –  Asunsijone, Korientese, Buenos Airėse, Meksikoje, Pitsburge, Niujorke, Oklahomoje, Madride, Paryžiuje ir Bukarešte.

„Anapus intriguojančio siužeto plyti kitas pasaulis; gilus nerimas, meistriškas komizmas, istorinio ir kosminio konteksto gelmės persipina su estetinėmis raiškos priemonėmis. Tai detektyvas, meilės istorija, politinė drama, Paragvajaus ir visos Lotynų Amerikos dvelksmas, filosofinė esė, ir negana to – visa tai apvilkta puošniais žodžių drabužiais.“ Tracy Lewis

Vertėjos žodis: Man tekusią galimybę versti šį romaną laikau tikra likimo dovana. Taip seniai svajojau apie rimto kūrinio vertimą iš ispanų kalbos, kad gavusi pasiūlymą išversti Paragvajaus autoriaus Juano Manuelio Marcoso romaną „Gunterio žiema“ iškart sutikau. Atsivertusi romaną supratau, jog tai tikras iššūkis. Šį darbą galėčiau pavadinti savotiškomis studijomis, nes, – tenka prisipažinti, – studijuoti teko daug: ieškojau medžiagos apie Paragvajaus ir kaimyninių Lotynų Amerikos šalių istoriją, kultūrą, mitologiją; gilinausi į vietinės ispanų kalbos subtilybes, teko pasidomėti netgi gvaranių (indėnų genties) kalba! Bet tai nebuvo sudėtingiausia darbo dalis. Tikrasis iššūkis – itin gausus įvairių meninių priemonių arsenalas romane ir išskirtinė autoriaus erudicija. Esu labai dėkinga likimui, kad galiu lietuvių kalba pristatyti vieną iš žymiausių pastarųjų dešimtmečių Paragvajaus – ir apskritai Lotynų Amerikos rašytojų.

Romanas „Gunterio žiema“ yra toks daugiasluoksnis, kad išprusęs skaitytojas ras įvairiopo peno ir sielai, ir protui. Jūratė Derukaitė 1989 m. Paragvajuje įvyko karinis perversmas, sugriovęs kruvinąją Alfredo Stroessnerio fašistinę diktatūrą. Žmogaus laisvių apribojimais suvaržytai visuomenei atsivėrė naujas kelias. Tačiau anuomet viešpatavusios diktatūros pasekmės tebejaučiamos net ir dabar. Kaip tada, taip ir šiandien Paragvajuje kovoti už tiesą, orumą, kultūrą ir laisvę yra didelė rizika. Tokiu kovotoju tapo ir rašytojas, akademikas J. M. Marcosas (gim. 1950 m. Asunsijone), atsisakęs saugios ir patogios būties, kurią jam užtikrino jo kilmė. J. M. Markosas tapo pagrindine figūra tarp tos kartos literatų, rašiusių žurnale Criterio ir dalyvavusių sąjūdyje „Nuevo Cancionero Paraguayo“; tai atsispindėjo poezijoje bei teatriniuose pastatymuose. Literatūros kritikai teigia, kad jo romanas „Gunterio žiema“ davė pradžią Paragvajaus prozos atsinaujinimui, o jo publikacijos ir tarptautiniai simpoziumai įtvirtino sąvoką „postboom“ kaip naują žanro paradigmą Lotynų Amerikoje.