Heidelbergo katekizmas

Heidelbergo katekizmas – vienas iš tiksliausių Reformacijos laikotarpio išpažinimų. Ištikimas milijonų mokytojas, atlaikęs laiko išbandymą. Ir šiandien jis – viena iš geriausių mokomųjų priemonių išaiškinti, ką reiškia būti krikščionimi.

Kaip rodo pavadinimas, Heidelbergo katekizmas buvo parašytas Vokietijoje. Frydrichas III, Reformacijos laikais Heidelberge gyvenęs vietinis valdytojas, nusprendė, kad reikia geresnio vadovėlio religiškai šviesti pavaldinius. Taip atsirado katekizmas, kurio pagrindinis autorius – Zacharijas Ursinas ir kuris pavadintas pagal savo kilmės miestą. Jis buvo išleistas 1563 metais ir greitai bei plačiai priimtas.

Trečiojo leidimo katekizmas jau padalytas į 52 skyrius – būtent tiek savaičių turi metai. Nuo tų laikų ligi šiol daugelio reformatų bažnyčių ganytojai, atskleisdami biblinę doktrinos sistemą, naudojasi šiuo katekizmu. Greitai katekizmas buvo išverstas į olandų kalbą ir turbūt niekur taip nepamėgtas, kaip Olandijos bažnyčiose. Vis dėlto jis plačiai priimtas ir daugelyje kitų pasaulio šalių ir yra vienas iš dažniausiai studijuojamų krikščionių tikėjimo apibendrinimų.

Iš autoriaus parašytos įžangos.

G. I. Viljamsonas (G. I. Williamson), parašęs šią studiją apie Heidelbergo katekizmą, neįkainojamai pasitarnavo bažnyčiai. Paprasta ir aiškia kalba jis atvėrė katekizmo lobynus visiems. Didžiulė G. I. Viljamsono, kaip katekizmo mokytojo, patirtis suteikė jam kompetencijos ir išminties – štai kodėl šis studijų vadovas toks nusisekęs.

R. Dean Anderson jaunesnysis


Knyga mūsų laikams

Tavo gyvenimo likimas tavo paties rankose. Tu esi savo gyvenimo kalvis. Tu gali semtis jėgų iš neišsenkančio šaltinio, glūdinčio tavyje. Tu esi pats viešpats. Šiais žodžiais mes maitinami kasdien nuo ryto iki vakaro. Bet Heidelbergo katekizmas jau pačiu pirmuoju sakiniu taria NE! Yra tik viena „vienintelė paguoda gyvenant ir mirštant“ – priklausyti Jėzui Kristui, tapti Jo nuosavybe. Jis yra Gelbėtojas, praliejęs savo kraują už mūsų nuodėmes, išvadavęs iš mirties ir Šėtono gniaužtų. Heidelbergo katekizmas nė vienu žodžiu nepataikauja skaitytojui. Jis kritiškas, drąsiai taisantis klaidingas tikėjimo nuostatas bei iškreiptą supratimą apie Dievą. Bet pirmiausiai tai – patikima ir viena geriausių Evangelijos santraukų. Ji puikiausiai atskleidžia visą gerosios naujienos plotį, gylį ir dydį. Heidelbergo katekizmas – teologijos perlas, nes visas pagrįstas Biblija. Be to, kaip reta, dėl gana asmeniško, paguodžiančio ir drąsinančio stiliaus jį malonu skaityti. Katekizmas buvo sudarytas XVI a. siekiant Pfalzo kunigaikštystės evangelikų tikintiesiems pateikti trumpus tikėjimo pagrindus. Bet greitai surado atgarsį bažnyčiose ir išplito po visą pasaulį kaip tikėjimo išpažinimas. Akcentuodamas tai, kas bendra visiems evangelikams, greitai tapo mėgstamu ne tik reformatų bažnyčiose. Šitaip Heidelbergo katekizmas įsitvirtino kaip vienas iš svarbiausių Reformacijos dokumentų bei vienas skaitomiausių krikščioniškų veikalų. Jo tiesos šiandien aktualios lygiai taip, kaip ir prieš 450 metų.

Reformatų teologas ir knygų autorius G. I. Williamsonas (g. 1925) savo leidiniu Heidelbergo katekizmas. Studijų vadovas sudarė puikias sąlygas katekizmui dar kartą ryškiai sužibėti. Knygoje rasime atspindėtą visų 129 klausimų ir atsakymų turinį bei Williamsono katekizmo komentarus. Pastarieji yra puiki medžiaga, praturtinta autoriaus pusės šimtmečio pastoracinės veiklos įžvalgomis bei išmintimi. Dėl to gera pagalba siekiantiems prisiminti senąsias tiesas ir naujai įvertinti šį didį „dvasinį žemėlapį“. Struktūros požiūriu Williamsonas nenukrypsta nuo tradicinio klausimų priskyrimo 52 metų sekmadieniams. O pridėdamas skyrių klausimus tolesnei analizei bei diskusijoms, knygą padaro tikru studijų vadovėliu, naudingu visiems bažnyčių tarnautojams, ypač katachetams ir mokytojams.

Holger Lahayne