Korijantys veidrodžiai

Dvyliktasis Kornelijaus Platelio, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, eilėraščių rinkinys. Originalios metaforos atveria netikėčiausias prasmes, kviečia intelektiniam bendravimui. Svarbiausia tema – tikrovės ir jos atspindžių sąmonėje niuansai. Riba tarp „yra“ ir „atrodo“ bėgant metams gal blunka tartum korijantis veidrodis, tačiau labiau išryškėja universalijos, poetinio žodžio magija. Skaitytojai ras ir žavios intertekstų žaismės, ir aktualių įžvalgų, ir smagaus humoro.

- - -

Gal ir per daug čia apie tikrovę ir jos atspindį sąmonėje, apie pirmosios nepažinumą ir antrojo nepatikimumą. Korijantis veidrodis gal ir perša iliuziją, jog tikrovė gali sutapti su atspindžiu kaip nors kitaip, negu nustojant būti. O tam juk nereikėtų gaišti brangaus korijimo laiko iki kokios nors demencijos, pakaktų ir nelaimingo atsitikimo mirksnio. Tad tebūnie iliuzija – poetinis vaizdas. Jis pats įsakmiai tampa savyje užsisklendusia „tikrove“. Persislenka riba tarp stebimojo ir stebėtojo, mąstymas virsta žiūra. O veidrodis sau ramiai korija toliau, kol lieka tik juodas šešėlius atspindintis stiklas.

Kornelijus Platelis