Kovos žodžiai

Jau tada reikėjo susiprasti, ar ne? Reikėjo susiprasti, jog dalis pasakojimo – ne apie mane. Reikėjo susiprasti, kas nutiko Sukei. Vėliau suvokiau, kad apie tam tikrus dalykus kalbėti labai sudėtinga, nes niekas nenori klausytis.

Nenorėjau net aš.

Tai – pirmoji mano išmokta pamoka. Gal ir neatrodo, bet iš tiesų ji nepaprastai sunki.

Kartais, norint papasakoti savo istoriją, reikia labai daug drąsos.

Dainė žino, kad visada gali pasikliauti Suke. Ji – ne tik vyresnioji sesuo, bet ir rūpestinga vilkė, visuomet pasiryžusi ginti jaunėlę. Kai jų mamą uždarė į kalėjimą, Sukė buvo šalia Dainės. Kai mamos sugyventinis jas parsivežė namo, Sukė buvo šalia. Kai jis padarė kai ką tokio baisaus, kad abi mergaitės turėjo sprukti iš namų, Sukė taip pat buvo šalia. Vyresnioji sesuo gynė Dainę kaip vilkė. Bet Sukės nesaugojo niekas.

Tai jaudinanti istorija apie dviejų seserų draugystę ir negandas, kurių neturėtų patirti nė vienas vaikas. Tai pasakojimas apie tai, kaip pakilti, kad ir kas būtų nutikę, ir rasti savo kovos žodžius. Yra dalykų, apie kuriuos negalima tylėti. Apie juos reikia kalbėti garsiai.