Lietuvos Respublikos notariatas (1918 - 1940) ir jo likimas: sistema, bendruomenė, asmenybės

Šios knygos viršelyje – Julius Indrišiūnas. Lietuvos nepriklausomybės karo (1919–1920) dalyvis, mūšiuose pelnyto Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, teisininkas, XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje dirbęs Kauno apygardos teismo vyresniuoju notaru, o vėliau tapęs Seimo nariu, Seimo pirmuoju vicepirmininku ir finansų ministru. Deja, sovietinės valdžios represuotas ir žuvęs kalėjimų bei lagerių Golgotoje. 

J. Indrišiūnas simbolizuoja tarpukario Lietuvos notarą – visuomeniškai aktyvų, socialiai atsakingą, išsilavinimo ir veiklos siekusį žmogų, neribojusį savo interesų, kurio likimą suardė ir net gyvybę nutraukė sovietinė okupacija. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslininkų Norberto Černiausko, Mariaus Ėmužio, Kęstučio Kilinsko ir Giedrės Polkaitės parengtoje studijoje analizuojama notariato sistemos raida nuo jo formavimosi nepriklausomoje Lietuvoje iki sovietizacijos ir pokyčių nacių okupacijos metu, iš pirminių archyvinių šaltinių po kruopelytę surinktos ir išanalizuotos 45 tarpukariu notarais dirbusių asmenų biografijos. Atlikus surinktų duomenų kiekybinę analizę, sudaryta tarpukario Lietuvos notarų kolektyvinė biografija, kuri nurodo svarbiausius notarų profesinės grupės demografinius, politinius, ekonominius ir socialinius bruožus. Studijoje pateikiami ne tik kiekybiniai surinktų duomenų apibendrinimai, bet ir išsamios notarų biogramos, kurios supažindins skaitytoją su notarų gyvenimo ir karjeros vingiais.

Siekdami profesinės atminties įamžinimo, studiją inicijavo, jos parengimą ir knygos išleidimą finansavo Lietuvos notarų rūmai.