Natiurmortas

 1944-ieji, Toskana. Pranašumą įgavusių Sąjungininkų bombos krinta ant ištuštėjusių kaimų, o jaunas britų kareivis Ulisas Temperis netikėtai atsiduria apleistos vilos vyno rūsyje. Ten jo laukia pažintis su pusamže menotyrininke Evelina Skiner, kuri atvyko į Italiją iš karo chaoso gelbėti dailės kūrinių. Lyg iš po užmaršties griuvėsių čia iškyla ir jos pačios jaunystės prisiminimai. 

Karo nuniokotoje, sutremptoje Italijoje Ulisas ir Evelina pajunta atradę giminingą sielą. Nuo čia prasideda įvykiai, turėsiantys įtakos net keturiasdešimčiai būsimų Uliso gyvenimo metų.

Ulisas parkeliauja į Londoną, ten jo ir senų bičiulių gyvenimai sukasi aplink aludę „Šermuonėlis ir papūga“ bei margą jos publiką – vietinius girtuoklius ir ekscentriškas asmenybes. Vis dėlto širdyje jis parsiveža Italiją, o kai netikėtai gauna palikimą, kviečiantį grįžti ten, kur ši istorija prasidėjo, nebando lemties ir pargrįžta į kalvotąją Toskaną.

Knygoje „Natiurmortas“ poetiškai, nepaprastai šiltai, jautriai ir su humoru piešiami nepamirštamų asmenybių, kurios susiburia į šeimą, portretai. Ši knyga – odė meilei ir grožiui visomis jų formomis.

Iš anglų kalbos vertė Eglė Gabrilavičiūtė