Vėtrų kalnas

„Vėtrų kalnas“ – vienintelis Emily Brontë romanas ir viena tamsiausių bei radikaliausių meilės istorijų pasaulinėje klasikinėje literatūroje.

Dažnai pristatomas kaip tragiška meilės istorija, Vėtrų kalnas iš tiesų yra keršto, priklausomybės ir destruktyvios aistros romanas – pasakojimas apie jausmus, kurie ne išgelbėja, o naikina.

Romanas prasideda pono Lokvudo – nuo visuomenės bėgančio miestiečio – atvykimu į atšiaurią Jorkšyro plynaukštę. Tačiau tikroji istorija atsiskleidžia per tarnaitės Neli Din pasakojimą: ji liudija tragišką Ernšo, Lintonų šeimų ir Hitklifo likimų susipynimą, prasidėjusį nuo rasto, į šeimą priimto našlaičio.

Vaikystėje Katerinos tėvas priglaudžia našlaičiu likusį Hitklifą ir užaugina jį kartu su savo vaikais. Bėgant metams tarp Katerinos ir Hitklifo užsimezga stiprus ryšys, kuris ilgainiui perauga į aistringą meilę. Tačiau jų jausmams priešinasi visuomenės normos ir aplinkinių lūkesčiai, todėl Katerina atsiduria tarp pareigos ir širdies balso. Meilę pamažu užgožia pavydas, nuoskaudos ir noras valdyti vienas kitą. Taip jų istorija virsta dramatišku pasakojimu apie meilę, kerštą ir lemtingus pasirinkimus.

Išleistas 1847 m., romanas šokiravo amžininkus atviru psichologinio ir fizinio smurto, destruktyvių santykių ir socialinių normų laužymo vaizdavimu. Šiandien Vėtrų kalnas skamba dar aktualiau – tai istorija apie toksišką meilę, traumas, klasinius skirtumus, emocinę priklausomybę ir negebėjimą paleisti.

Emily Brontë romanas yra sulaukęs daugybės kino ir televizijos ekranizacijų bei teatro pastatymų, Šiomis dienomis kūrinys vėl grįžta į kultūros epicentrą – naujoji kino ekranizacija (rež. Emerald Fennell) iš naujo primena, kad ši istorija nėra apie praeitį. Ji apie dabartį.