Gedimino laiškai

Mus pasiekę Gedimino laiškai – svarbiausias tų laikų Lietuvos pasakojimas apie valdovą ir jo kurtą valstybę. Paprastai minimi šeši išlikę, 1322–1325 metais lotyniškai rašyti, Lietuvos valdovo laiškai. Vis dėlto esama ir septinto, ypatingo, vokiškai sukurto ir į lotynų kalbą netrukus išversto Gedimino laiško: tai dalis sutarties, sudarytos Vilniuje 1323-iųjų spalio 2-ąją tarp Lietuvos ir Livonijos žemių valdytojų. Išskyrus pirmą, popiežiui Jonui XXII adresuotą, laišką, kurio parašymo data ir vieta nenurodytos, kiti šeši laiškai tikrai sukurti Vilniuje. Gedimino laiškus reikšmingai papildo, jų parašymo aplinkybes ir turinį aiškina, sostinės gyvenimo tikrovę atveria dar vienas išlikęs to laiko dokumentas – 1324-ųjų lapkričio 3-iąją į Vilnių pas Lietuvos valdovą atvykusių popiežiaus legatų pasiuntinių pranešimas. Jame – viešų valdovo kalbų citatos.

Antrame Gedimino laiške, datuotame 1323 metų sausio 25 diena, Vilniaus miestas paminimas pirmąkart. Ir šis Vilniaus paminėjimas išties yra išskirtinis. Kodėl? Pagrindinio Lietuvos miesto vardas išliko užrašytas ne svetimšalio pirklio kelionės dienoraštyje, ne jį užpuolusios kaimynų tautos analuose, bet iš šio miesto didelę Europos valstybę valdžiusio viešpaties tekste. Jame Vilnius iš karto pristatomas pasauliui kaip valdovo miestas, taigi kaip sostinė.

Knyga „Gedimino laiškai" skirta plačiajai visuomenei.

Naujas Gedimino laiškų leidimas, su vertimu su įvadiniu straipsniu ir komentarais. Sudarytojas ir vertėjas Sigitas Narbutas, įvadinio straipsnio ir komentarų autorius Darius Kuolys.