Invazija

Tomo Clancy bendraautorio M. Greaney romane INVAZIJA į intriguojančio susirėmimo epicentrą patenka Lietuva — kaip Rusijos agresyvios politikos taikinys, prasikertant koridorių į smarkiai militarizuotą Kaliningrado sritį ir planuojant savo tolesnių santykių su Vakarais strategiją. Tikėtino naujo karinio konflikto literatūrinę viziją romane įžiebia kelios teroristinės atakos: SGD terminalo Klaipėdoje susprogdinimas, rusų karinio sąstato, bildančio tranzitu per Lietuvą į Kaliningrado sritį, apšaudymas nuo Švitrigailos gatvės viaduko Vilniuje... Beveik tuo pat metu per pasaulį nusirita ištisa virtinė kitokio pobūdžio smurtinių išpuolių, kurie ne tik kenkia globaliam planetos energetikos ūkiui bei ekonomikai, bet ir jaukia tarptautinę politiką. Šie tragiški įvykiai, iš pažiūros tarsi niekuo tarpusavy nesusiję, atkreipia JAV prezidento Džeko Rajano bei amerikiečių žvalgybos tarnybų dėmesį, tarp jų ir įslaptintos agentų Kuopelės su joje tarnaujančiu prezidento sūnumi. Užčiuopus siūlo galą, pamažu ima ryškėti Rusijos prezidento Valerijaus Volodino, diktatoriaus ir kleptokrato, rezgamas voratinklis, į kurį pirmiausia gresia pakliūti Lietuvos valstybei. Kol amerikiečių žvalgybos agentūros skuba išnarplioti klastingos užmačios gijas ir užkirsti jai kelią, prezidentas Rajanas energingai bando gesinti Europoje beįsižiebiantį naują karo židinį — visų pirma kviesdamas burtis ir rimtai pasirengti viena kitos gynybai ne itin vieningai nusiteikusias Europos Sąjungos bei NATO šalis. Prie Lietuvos rytinės sienos iš Baltarusijos pusės jau telkiamos Rusijos sausumos karinės pajėgos, vakarinėje pusėje po Baltijos jūrą šmaižo rusų povandeniniai laivai, tuo tarpu Vakarų šalių koalicija neryžtingai ir baugščiai trypčioja vietoje. Tokia laikysena