Kaip pavogti šunį

"Dar kartą perskaičiau taisyklių sąrašą ir pajutau, tarsi skilčiau pusiau. Viena mano pusė mąstė: „Džordžina, nedaryk šito. Vogti šuns tiesiog negalima“, kita – „Džordžina, tu tikrai keblioje padėtyje ir turi padaryti viską, kad iš jos išsikapstytum“.

Mano vardas Džordžina, aš turiu mamą, jaunesnį brolį ir labai rimtų bėdų.

Nuo tada, kai tėtis mus paliko, mes su mama ir broliu gyvename automobilyje. Gal iš pirmo žvilgsnio tai ir atrodo romantiška, bet tikrai sunku atrodyti tvarkingai, kai tavo namai – pusė galinės sėdynės, o praustis turi degalinėje.

Nuslėpti šią gėdą nuo geriausios draugės darosi vis sunkiau, o ir mokytojai skundžiasi dėl suprastėjusių pažymių. Nusprendžiau, kad toliau taip tęstis negali. Mums verkiant reikia pinigų.

O kai pamačiau skelbimą, kuriame atradusiam dingusį šunį siūlo net 500 dolerių, man kilo tobula idėja.

Tik pirma reikia rasti šunį, kurį būtų verta vogti.

Kai tėtis staiga palieka šeimą, Džordžina su mama ir broliuku patenka į keblią padėtį – jiems nebeužtenka pinigų susimokėti nuomai, tad nuo šiol jie gyvena automobilyje. Kol mama dirbdama dviejuose darbuose mėgina išmaitinti vaikus ir susitaupyti nuomai ir užstatui, Džordžinai kyla idėja, kaip pinigų gauti greičiau. Tai linksmai parašyta istorija apie labai rimtus dalykus ir, žinoma, meilę šunims. „Kaip pavogti šunį“ Bank Street edukologijos koledžo išrinkta geriausia 2008-ųjų metų knyga vaikams, 2014 metais Pietų Korėjoje pagal ją pastatytas filmas Gaereul humchineun wanbyeokhan bangbeob (angl. How to Steal a Dog).

Amerikiečių rašytoja Barbara O'Connor (g. 1950 m.) Lietuvos skaitytojams jau pažįstama iš knygos „Noras“. Barbara užaugo Pietų Karolinoje su mama, tėčiu ir vyresne seserimi, su kuria daug žaisdavo ir pešdavosi. Dabar ji gyvena Šiaurės Karolinoje su vyru, turi suaugusį sūnų, du šunis ir daug rašo. Barbara O'Connor nuo mažens labai myli šunis ir rekomenduoja kuo gražiau elgtis su gyvūnais ir, žinoma, jų nevogti.