Klauso Oto Bacho nuopolio metai

Kuo galėtų baigtis internetinė pažintis su gražuole užsieniete? Atsakymas aiškus – amžina meile! Tuo nuoširdžiai tikėjo keturiasdešimt trejų metų Kylio miesto gyventojas Klausas Otas Bachas. Viską metęs, vokietis išvyksta į tolimą nepažįstamą šalį, turėdamas vieną tikslą – rasti svajonių moterį, su kuria staiga nutrūko ryšys. Klauso Oto nelaimei, ši šalis pasirodė didi ir nesuvokiama, dosni ir nepažabota Ukraina.

Klausą vadins „paskutiniu romantiku“. Iš jo tyčiosis ne tik atsitiktiniai pažįstami, bet ir pats likimas, pamėtėdamas vis naujų nuotykių ir staigmenų. Tačiau mūsų šiuolaikinis Don Kichotas nesitrauks. Kol galiausiai likimas susimils ir suteiks Klausui saldžią iškankintos laimės akimirką, o skaitytojui – pačią netikėčiausią pabaigą.

Ukrainiečių rašytojos, dailininkės, keliautojos Jaroslavos Lytvyn (g. 1986 m.) karjera prasidėjo, kai ji tebuvo dvidešimties. 2006 m. pasirodęs debiutinis autorės romanas „Igry“ („Žaidimai“) sulaukė tarptautinio pripažinimo, vėliau pasirodę „Puchnasta“ („Pūkuotoji“) ir „Roza vitriv“ („Vėjų rožė“) taip pat buvo įvertinti skaitytojų ir kritikų. Naujausias romanas „Klauso Oto Bacho nuopuolio metai“ apdovanotas konkurso „Koronacija slova“ premija. Knyga pateko į 2021 metų ilgąjį geriausių Ukrainos knygų sąrašą pagal „BBC News Ukrainian“.