Kultūros centrai: bendradarbiavimas, bendruomenių mobilizavimas ir edukacinės praktikos

Monografija yra skiriama kultūros organizacijų darbuotojams ir savanoriams, kultūros politikos kūrėjams, kultūros vadybininkams ir tiems, kurie domisi kultūros organizacijomis ir jose vykstančiais edukaciniais procesais. Ji gali būti naudinga studijuojantiesiems kultūros ir meno vadybą, tiems, kuriems rūpi vietos bendruomenių plėtra, kurie domisi socialiniais ir kultūriniais procesais šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje. Monografijoje gilinamasi į daug reikšmingų kultūros centrų veiklos sričių. Pirmiausia atliekama regioninės kultūros politikos analizė kultūros centrų veiklos kontekste, pateikiama įstatymų ir mokslinės literatūros aptartis. Taip pat atlikta išsami kultūros centrų veiklos ypatumų bei bendruomenės ir kultūros centrų sąveikos aspektų analizė: aptariama tarpkultūrinio-tarptautinio bendradarbiavimo, kaip kultūros diplomatijos dalies, svarba kultūros centrų veikloje, analizuojamas kultūros centrų vaidmuo stiprinant tautinę kultūrą Lietuvoje, gilinamasi į neformaliojo mokymo(si) ypatumus siekiant identifikuoti edukacijos sampratą, kuria vadovaujasi kultūros centrų vadovai ir darbuotojai, atskleidžiamas jos vaidmuo kultūros centrų veiklos kontekste, atkreipiamas dėmesys į kultūros centrų darbuotojų, savanorių ir vartotojų motyvavimo veiksnius.

Kultūros centrų asociacijos prezidentas, Klaipėdos universiteto dėstytojas Romas Matulis, perskaitęs monografiją, pažymėjo: „Knygos atsiradimas yra labai reikšmingas ir lauktinas įvykis, padėsiantis tiek kultūros praktikams, tiek teoretikams, politikams ar kultūros studijų programų studentams giliau pažvelgti į kultūros centrų sistemos procesus, tiksliau juos vertinti, suvokti jų ypatumus, pažinti, lyginti ar žinoti tikrąją jų veiklos prasmę. Monografija aktuali ypač dabar, kai kultūros centrai, jų veikla sparčiai kinta, įvairėja ir įgauna vis naujesnes formas ir reikšmes“.