Laivas linksmybių

1949-siais su daugybe įvairių tautų DP stovyklų gyventojų traukiniu ir karo transportiniu laivu į Australija leidosi ir Pulgio Andriušio šeima.

Visą kelionę, taip pat kelis pirmuosius mėnesius naujais namais tapusiame ir daug kuo europiečius stebinusiame žemyne P. Andriušis  kruopščiai fiksavo savo įspūdžius. Taip gimė ,,Laivu linksmybių“ pavadinta knyga, kurią planuota išversti į vokiečių kalbą ir išleisti Vokietijoje.

Rašydamas P. Andriušis liko savimi – jis ir juokino, ir virkdė, viską stebėdamas savo pastabiu žvilgsniu, ir netyčia kone sukėlė diplomatinį skandalą: Vokietijos spaudoje pasirodžius knygos ištraukoms Australijos diplomatai pareiškė protestą dėl jų šalies ,,juodinimo“. Po to jau nebebuvo ko tikėtis knygą išleisti ir rankraštis ilgam nugulė autoriaus archyve.

Nors daug buvusių lietuvių DP savo atsiminimuose yra rašę apie emigraciją iš Vokietijos, ,,Laivas linksmybių“ vis vien lieka neprilygstamas. Knyga galima skaityti ir kaip meninį kūrinį, ir kaip dokumentą, liudijantį apie sunkius kelius, kuriuos teko įveikti lietuviams, palikusiems tėvynę 1944-siais ieškant naujų namų, nes senuose šeimininkavo okupantas.

Pulgis Andriušis — buvo nepaprastai įdomi ir spalvinga asmenybė: rašytojas, žurnalistas, keliautojas, poliglotas, esperantininkas. Kelionių manijos apimtas nuo jaunystės, jau studijų metais “taip sakant, iššokęs nakčia pro langą, maudavau per sieną ties Eitkūnais ir parsirasdavau namo tik vėlai rudenį, gandrams ir gervėms išskrendant į šiltuosius kraštus.” p.17.

1928 m. kelionė abstrakciniu vežimu su draugu dailininku Kaunas — Berlynas — Drezdenas — Praha — Viena — Roma. 

Vežimas savo linijomis buvo panašus į milžinišką kaliošą, nudažytą skandalingai moderninėmis spalvomis taip, kad Vokietijoje ar Čekoslovakijoje, sutikę cirkininkų procesiją, mes savo margumu versdavom juos ant šono. p. 17.