Kaip atpažinti panikos priepuolį? Kas vyksta organizme jam užklupus? Ar šis nerimo sutrikimas paveldimas? Kaip atskirti įtariamą širdies infarktą nuo la¬bai stipraus nerimo? Koks poilsis geriausias išsekusiai psichikai ir kūnui? Kokie metodai padeda išmokti neskubėti ir mėgautis dabarties akimirkomis? Kaip auklėti vaiką nuo mažų dienų, kad jo psichika būtų stipri? Kodėl svarbu kasdien rūpintis psichologine šeimos gerove? Dešimt psichikos sveikatos priežiūros ir natūralios gyvensenos specialistų atsako į šiuos ir daugybę kitų klausimų. Nors knyga – apie nepatogias temas, ji neša gerą žinią: pasveikimas didžiąja dalimi priklauso nuo paties žmogaus, jo meilės ir dėmesio sau. Žinokime, apsiginkluokime ir jauskimės tvirtesni, galėdami ištverti panikos priepuolius patys ir padėdami juos atlaikyti tiems, kuriuos mylime.
Pirmasis panikos priepuolis užklupo prieš 5 metus vairuojant mašiną. Man staiga ėmė temti akyse, išmušė prakaitas, pradėjau stipriai drebėti. Aplankė didelė mirties baimė. Turėjau sustoti šalikelėje, nes vairuoti nebegalėjau. Panikos priepuoliai pasikartojo dar bene 10 kartų. Patyrusi paskutinįjį aiškiai supratau – atėjo laikas keisti gyvenimo būdą. Man padėjo tvarkingas dienos režimas, sveikas maistas, malda, meditacijos praktikos ir žinojimas, kad visos baimės yra tik iliuzija. Susikuriame jas patys savo galvose. IEVA ZASIMAUSKAITĖ, dainininkė, Lietuvos atstovė konkurse „Eurovizija 2018“
Su panikos priepuoliais kovojau porą metų. Pirmasis buvo siaubingas, maniau, kad išprotėsiu ir liksiu gyventi kažkur giliai savo kūne, neturėdamas ryšio su išoriniu pasauliu. Išsigandęs kreipiausi į gydytoją, jis pasiūlė ilgą psichoterapinį gydymą arba greitesnį variantą – vaistus. Mano gyvenimo dienotvarkėje visai nebuvo laiko, todėl rinkausi tabletes. Tada dar nežinojau, kad būtent dienotvarkę ir reikėjo keisti pirmiausiai. Dabar tai ir darau: tabletes pakeičiau ramesniu ir prasmingesniu gyvenimu. Pagaliau jaučiuosi atradęs savo kelią. Tik gal per ilgai iki jo ėjau. ALGIS KRIŠČIŪNAS, menininkas, grupių „Foje“ ir „Kiti kambariai“ būgnininkas
Staiga užklupęs panikos priepuolis išgąsdina stipraus nerimo kamuojamą žmogų, jam gali atrodyti, kad tuoj išprotės. Tačiau panikos priepuolių metu niekas nemiršta ir neišprotėja. Priešingai – panikos priepuolius patiriantys žmonės gyvenime dažnai geba susivaldyti, yra stiprūs, atsakingi, įpratę pakelti didžiulius krūvius. Jiems negresia joks išprotėjimas ar nesivaldymas. Psichologė-psichoterapeutė Aušra Šapranauskienė
Nelaukite, kol skausmas taps nebepakeliamas, ieškokite pagalbos, kai tik pasijuntate blogai. Žmogus pasveiksta tada, kai sąmoningai ima geriau pažinti save, kai išgyvena didesnę meilę sau ir būna atlaidesnis ne tik sau, bet ir savo artimiesiems. Sveikimas yra procesas. AGNĖ KIRVAITIENĖ, psichoterapeutė
Jei jus užklupo nerimas ar patiriate panikos priepuolį, nereikėtų manyti, kad dabar būsite pasmerktas visam gyve¬nimui. Per savo praktiką sutikau daugybę žmonių, kuriems pirmasis priepuolis buvo vienas vienintelis ir daugiau nebepasikartojo. AUŠRA ŠAPRANAUSKIENĖ, psichologė-psichoterapeutė
Požiūris į pasaulį, kuris yra ir geras, ir blogas, dažnai yra sąmoningai arba nesąmoningai pasirenkamas dalykas. Galima matyti tik juodulius, tačiau galima įžvelgti ir gėrį, grožį, tiesą, meilę. Daug kas priklauso nuo to, kur mes nu-sprendžiame nukreipti savo žvilgsnį. Vaikai dažniau mokosi ne iš to, ką jiems sakome, o iš to, kaip patys elgiamės. ANDRIUS ATAS, vaikų psichologas
Kiekviena liga ar sveikatos sutrikimas yra savotiška dovana, nors dažnai tai ir sunku pripažinti. Ji skirta padėti žmogui atsipeikėti ir susimąstyti apie kitokio kelio paieškas. Arba galimybė harmonizuoti savo gyvenimą ir tapti laimin-gesniam. GINTAUTAS KAMINSKAS, jogos ir meditacijos mokytojas
Apie autorę: GINTARĖ JANKAUSKIENĖ – žurnalistė, komunikacijos specialistė, knygos „Kai atgimsta viltis. Sėkmės istorijos ir patarimai, kaip įveikti nevaisingumą ir susilaukti vaikų“ (2016) autorė. „Panikos priepuoliai. Išsivaduok iš nerimo ir baimių“ – antroji jos knyga.
