"Q"

Romanas „Q" pasakoja apie Europoje vykusius religinius karus, reformacijos paplitimą bei Katalikų bažnyčios kovą su ja. Pagrindinis veikėjas, istorijos metu pakeičiantis net keletą vardų, dalyvauja Vitenbergo universiteto religinėse disputuose, kaunasi valstiečių maištuose greta Tomo Miuncerio, įsivelia į politines intrigas, kurios jį blaško po įvairias Vokietijos žemes, Antverpeną, Veneciją ir Stambulą. Pamokslininkai, samdomi kariai, bankininkai, uždraustų knygų leidėjai, kunigaikščiai ir popiežiai sudaro šios neramios religinių karų epochos freską: nuo Martyno Liuterio Vokietijos iki Miunsterio anabaptistų karalystės ir Italijoje siautėjančios inkvizicijos. Visus įvykius seka paslaptingasis protagonisto priešas Q, kuris laiškais apie įvykius informuoja popiežių Džiovanį Pietrą Karafą. „Q" išleistas 1999 m. iškart susilaukė ypatingo skaitytojų susidomėjimo ir sėkmės. Kūrinys vien Italijoje buvo perleistas 10 kartų, išverstas į devyniolika pasaulio kalbų ir vis dar išlieka aktualus ir mėgstamas tarp skirtingas religijas išpažįstančių ir savitas istorines, politines ir socialines patirtis turinčių skaitytojų. Neretai romanas lyginamas su garsiojo italų rašytojo U. Eco kūriniu „Rožės vardas". Romanui lietuviškąją pratarmę parašė prof. dr. (HP) Dainora Pociūtė-Abukevičienė, o baigiamąjį žodį apie šio romano autorių kolektyvą ir sukūrimo aplinkybes parašė Genujos universiteto užsienio kalbų bibliotekos vadovas Simone Talone. Wu Ming (išvertus iš kinų mandarinų kalbos gali reikšti „be vardo" arba „penki vardai") – penkių italų autorių, dirbančių Bolonijos mieste, kolektyvas. „Q" – reikšmingiausias jų kūrinys, tačiau autoriai jį pasirašo Luther Bissett vardu. Kūrėjai akcentavo, jog autoriaus vardas neturi nulemti požiūrio į romaną bei atsiliepimų ape jį. 1994 – 1999 m. Italijoje išplito personažas vardu Luther Blissett. Po šiuo slapyvardžiu viešumon skleisti savo mintis ir darbus pradėjo nemažai menininkų, visuomenės aktyvistų ir žiniasklaidos maustymu užsiiminėti mėgstančių asmenų. Luther Blissett melagingą informaciją pateikdavo kaip tikrą ir taip keldavo sąmyšį bei paniką visuomenėje. Tai buvo protesto prieš valdžią forma. Šiame kontekste pasaulį išvydo ir „Q", o Wu Ming tapo šio judėjimo, žinomo „Luther Blissett project" dalimi. Daugiau ape šį judejimą rašoma Simone Talone straipsnyje, esančiame šioje knygoje. „Pilietinių karų, kultūrinių revoliucijų, bažnyčių diplomatinių kovų, asmenybių pažiūrų ir idėjų konversijų nužymėtas ankstyvasis Europos Reformacijos procesas buvo ir tebėra ne tik istoriografijos objektas, bet ir Europos filosofinės ir politinės minties bei meno kūrėjų įkvėpimo šaltinis. Publikuojamas romanas „Q" – vienas iš naujausių tokio įkvėpimo, paskatinto naujų Italijos Reformacijos ir kontrreformacijos istoriografinių duomenų, supintų su kūrybine išmone, pavyzdžių."