Altorių šešėly

„Altorių šešėly“ – vienas svarbiausias lietuvių literatūros klasiko Vinco Mykolaičio-Putino kūrinių, pradėjusių naują, modernistinį kelią lietuvių romano istorijoje. Pirmasis tokio pobūdžio ir iki šiol tebelaikomas geriausiu psichologiniu romanu lietuvių literatūroje, kuriame gausu autobiografinių autoriaus gyvenimo detalių.

Romano centre - prieštaravimų draskomas jaunas kunigas Liudas Vasaris, tėvų sprendimu įstojęs į kunigų seminariją. Jam sunku rasti savyje tikrąjį tikėjimą Dievu, jis sunkiai reiškia jausmus ir yra linkęs į vienatvę. Pasirodžiusi jauna klebono giminaitė Liucė dar labiau sujaukia Liudo jausmus: kaip galima mylėti ir likti ištikimam kunigo pašaukimui? Pasišovęs įrodyti savo pašaukimo rimtumą, kūrybiškas, eiles rašantis jaunuolis priima skaistybės įžadus ir tampa tikru kunigu. Tačiau jo sieloje galynėjasi prieštaringi jausmai: noras kurti, mylėti, atsikratyti kunigų veidmainiškumo... 

Kūrinyje keliami visuomeniniai, religiniai ir filosofiniai klausimai: kas veda jauną vyrą rinktis kunigo kelią? Ar gali kunigas būti ir poetas? Kas paskatina bažnyčios tarną mesti kunigavimą? Bei daugelis kitų, aktualių ir nūdienoje.

„Altorių šešėly“ – aktualumo pozicijų neužleidžianti klasika, kurią kiekviena karta atranda iš naujo. Nacionaliniu lygiu yra sukurta gausybė kūrinio inscenizacijų.