Centrinė stotis

Niujorko centrinė stotis – tai ne paprastas statinys. Tai – architektūros ir dizaino meistriškumo viršūnė. Tuo dabar įsitikinę dauguma niujorkiečių. Bet Klarai Darden ir Virdžinijai Klei šis pastatas reiškė visai ką kita.

Klarai tai buvo tramplinas į šlovę. 1928 m. ji dėstė iliustravimo meną Centrinės stoties meno mokykloje. Talentinga ir užsispyrusi mergina siekia pripažinimo, bet įveikti stereotipus, kad moterys nėra tokios gabios, ir kad iliustracija yra žemesnės rūšies menas, sudėtinga. Tačiau Klara nepasiduoda, ir greitai ambicijos bei pastangos ne tik iškelia ją į karjeros aukštumas, bet ir sujaukia širdį. Ji blaškosi tarp turtingo poeto, galinčio garantuoti jai ateitį, ir talentingo, bet atšiauraus beturčio tapytojo. Tačiau netrukus visos meilės rūpesčius ir svaiginančią karjerą sugriaus Didžioji depresija. Klara nė nenutuokia, ką ji jai atneš…

1974 m. Centrinė stotis stūkso suvargusi ir nereikalinga. Kone kaip Virdžinija Klei. Čia ilgiau užsibūti nesaugu, bet Virdžinijai stotis – paskutinis prieglobstis. Neseniai išsiskyrusi, ji privalo išlaikyti paauglę dukrą. Darbas stoties informacijos būdelėje jai yra išsigelbėjimas. Klajodama po stotį ji suranda apleistą meno mokyklą. Joje – akvarelę. Ji įsuka Virdžiniją į praeities sūkurius. Moteris vis labiau grimzta į prieškario bohemos gyvenimo labirintus, nė neįtardama, kad šis radinys pakeis jos gyvenimą visiems laikams.

Fiona Davis (g. 1966) – aktorė, žurnalistė ir rašytoja, bestselerių autorė. Ji gyvena Niujorke ir yra baigusi Kolumbijos žurnalistikos mokyklą. Jos knygos išverstos į 12 kalbų. Ji geba ikoninių Niujorko pastatų istoriją paversti istorija apie žmones. „Centrinė stotis“ – romanas apie Niujorko Centrinį terminalą, meną, pripažinimą ir dvi drąsias moteris.