Čilberio moterų choras

Anglija, Kentas, 1940-ieji. Tądien Čilberio choras giedojo paskutinį kartą. Tai buvo jo gulbės giesmė. Nebeliko vyrų. Ir vikaras nusprendė, kad choro nebebus. Idiliška Čilberio ramybė sutrupėjo. Sūnūs ir vyrai išėjo į karą. Viskas rodėsi prarasta. Bet ir šiuo tamsiu metu liko viltis. Moterys ryžosi vėl dainuoti. Charizmatiškoji Primrouzė iš naujo subūrė chorą. Jis suvienijo nepaprastas moteris: drovią našlę, išleidusią vienintelį sūnų į karą, vyresniąją vietinio aristokrato dukrą, susižavėjusią paslaptingu dailininku, jos jaunesniąją seserį, išgyvenančią aistringą meilę, žydaitę pabėgėlę, slepiančią šeimos paslaptį, ir pribuvėją, besistengiančią žūtbūt prasimanyti pinigų. Kai kas chorą laikė galimybe pamiršti savo bėdas, kai kam tai buvo proga regzti intrigas, kai kas tiesiog troško sužibėti, o kai kam choras tebuvo priedanga griauti vėl užgimstančią Čilberio harmoniją. Tai nepaprasta istorija apie spalvingą karo metų Anglijos gyvenimą, kai rami kasdienybė verčiasi aukštyn kojomis. Šis įkvepiantis pasakojimas apie tikrąją moterų stiprybę paliečia intymiausias žmogaus širdies kerteles. Kūrinio audiny puikiai dera provincijos intrigos bei romantika ir sukrečiančios gyvenimo bei mirties temos.