Tetulė Chulija ir rašeiva

Mario Vargas Llosa (g. 1936 m.) – vienas ryškiausių ir įdomiausių Lotynų Amerikos klasikų, literatūros kritikas, žurnalistas, politikas, Nobelio premijos (2010 m.) laureatas. M. V. Llosa savo kūryba įtraukia, stebina ir kartu provokuoja skaitytoją. „Tetulė Chulija ir rašeiva“ (1977 m.) – viena garsiausių ir populiariausių M. V. Llosos knygų. Impozantiškame romane susipina dvi siužetinės linijos. Pasakojama autobiografinių detalių prisodrinta aštuoniolikmečio jaunuolio Vargito, kupino jaunystės idealų, nepaprastai pasitikinčio savimi, tirpstančio nuo bučinių, ir trisdešimtmetės „tetos“ gyvastinga, pašėlusi ir žavi meilės istorija. M. V. Llosa meistriškai aprašo jų nuotykius – kokia ateitis laukia naivias istorijėles kuriančio, svajojančio apie svaiginančią rašytojo karjerą ir bet kokia kaina vesti „tetą“ pasiryžusio jaunuolio? Ar giminaičiai toleruos jų santuoką? Ar jie iškeliaus į išsvajotąją Europą? Ir sykiu tai romanas apie pirmuosius Peru radijo serialus, kūrybai atsidavusį Pedrą Kamačą – neįtikėtiną scenaristą ir režisierių, kurio gyvenimo poreikiai – minimalūs, o ambicijos – idealistinės. Nepakartojama intriga slypi autoriaus ironijoje – į pagrindinį siužetą įsiterpia vaizdingos ir emocingos atskiros istorijos, taip romanas įgauna papildomų prasmių bei spalvų. M. V. Llosa sodriu stiliumi, takia ir vaizdinga kalba, spalvingais, triukšmingais, tipiškais Pietų Amerikos tetulių, dėdžių ir pusseserių melodramatiškų santykių aprašymais į vieną audinį suaudžia tikrąsias žmogiškąsias patirtis ir humorą.