Vienatvės ir pragaro spąstuose

Biografinė knyga apie rašytojo Balio Sruogos (1896–1947) paskutinių septynerių gyvenimo metų (1940–1947) dramą.

Pratarmė

Trumpas buvo rašytojo  Balio Sruogos gyvenimas  (1896.02.02 – 1947.10.16).  Pragyventi tik penki dešimtmečiai, o nuveikta kur kas daugiau – šiandien turbūt niekas neabejoja jo reikšmingu indėliu į lietuvių literatūros aukso fondą. Šioje knygoje autorius visą dėmesį sutelkia į paskutiniuosius septynerius  Balio Sruogos gyvenimo metus. 

Išties dramatiškas, netgi tragiškas buvo paskutinysis  jo gyvenimo periodas.  1938 metais uošvių  pagalba pasistatęs  naują namą Kaune, Ramiojoje gatvėje, jis tikėjosi pagaliau ramiai atsikvėpti, turėjo daugybę kūrybinių sumanymų.  Bet likimas lėmė kitaip: Kauno universitetas kėlėsi į Vilnių,  dirbti Vilniaus gimnazijon buvo pakviesta ir jo žmona Vanda.  Teko keisti adresą. Bet tas išvažiavimas iš Ramiosios gatvės  atnešė tikrą audrų ir katastrofų sūkurį.  Prasidėjo  santvarkų griūtys, pasaulyje įsižiebė karo audra. Netrukus – gestapo areštas ir dveji metai kančių  Štuthofo koncentracijos stovykloje. Ne pyragai laukė ir sugrįžus Lietuvon. Pačiu brutaliausiu būdu buvo sužlugdyta jo atsiminimų knyga „Dievų miškas“, tarybinės ideologijos cerberiams neįtiko ir jo klasikinės  rusų literatūros paskaitos.  Iš Maskvos atvykę emisarai jo paskaitose pasigedo socializmo temos, kurios Sruoga niekaip juk negalėjo rasti  tyrinėdamas Puškino ir Nekrasovo epochą... Negandos sukėlė sunkią ligą...

Kur kas daugiau šviesulių būta  pirmajame jo gyvenimo etape. Nesakau, jog tuomet viskas sekėsi gerai, bet vis dėlto jo asmenybę lydėjo nemaža gražių epizodų. Jis sėkmingai dirbo laikraščio „Lietuva“ redaktoriumi, profesoriavo Kauno universitete,   akiratį plėtė studijos Miunchene ir Maskvoje, pažintys su to meto  legendiniais menininkais, nuostabios  išvykos į Alpių kalnus , pagaliau dienos ir naktys,  praleistos garsiajame Vilkolakio teatre. 

Tad visą dėmesį koncentruodamas į paskutiniuosius,   tragiškus  Balio Sruogos gyvenimo metus, šios knygos autorius  stengiasi tą dramatišką atmosferą praskraidinti  epizodais  iš pirmojo, gerokai šviesesnio  laikotarpio.

Antrajame knygos skyriuje „Žinomas nežinomas Sruoga“  aptariama bent dešimt kūrinių, kurie mažiau žinomi lietuvių skaitytojams.  Trečiajame skyriuje pateikiame keletą eskizų, nuspalvinusių  rašytojo jaunystę.

Autorius