Vilniaus pilių fauna nuo kepsnio iki draugo

Šioje kolektyvinėje monografijoje, analizuojant pirminių šaltinių duomenis, siekiama geriau pažinti Vilniaus pilių gyventojų socialinę struktūrą ir reikšmingus kasdienybės dėmenis – supusią aplinką, higieninę situaciją, mitybos ypatumus, gyvulių auginimo specifiką, mėsos vartojimo įpročius, medžioklės reikšmę, medžiojamą fauną bei jos kelią iki pilies virtuvės stalo ir galiausiai – atliekų tvarkybą. Šešių mokslininkų komanda, nuodugniai ištyrusi Vilniaus pilių teritorijoje surinktą zooarcheologinės medžiagos kolekciją, kaulo bei rago dirbinius, taip pat istorinių šaltinių duomenis, atskleidžia naujus arba dar menkai žinotus faktus. Skaitytojas knygoje ras atsakymus į klausimus, kada Lietuvą pasiekė pirmieji kalakutai, triušiai ar karpiai, kokie šunys lydėjo valdovus medžioklėse, kaip keitėsi naminių gyvulių dydis ir kaina skirtingais istoriniais laikotarpiais, kodėl Lietuvoje gyvenusiais laukiniais arkliais nebuvo galima jodinėti, kas nutiko trims gyviems taurams, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos siųstiems į Konstancą imperatoriui Zigmantui I, bei daugelį kitų mokslininkų bendruomenę ir plačiąją visuomenę turinčių sudominti istorijos detalių.