Kalifo rūmai

– Ar jūs tikite džinais?

– Mais oui, be abejo, – atsakė ji.

– Kol aš svarsčiau, ką čia atsakius, grafienė prakalbo:

– Pagyvenkite Maroke ilgiau, ir jie įsiskverbs jums į kraują. Gal jums tai nuskambės keistai, bet jie patys nusprendžia.

– Ką nusprendžia?

– Nusprendžia, ar leisti jums jais patikėti, – atsakė ji.

Knygoje „Kalifo rūmai“ rašytojas ir žurnalistas Tahiras Shahas pasakoja apie pirmuosius gyvenimo egzotiškajame Maroke metus renovuojant įsigytą seną kalifo rezidenciją ir bandymą perprasti vietos kultūrą.

Iškeisti mažą butą Londone į nepaprasto dydžio buvusią kalifo rezidenciją – skamba neįtikėtinai, tačiau Tahirui Shahui, žinomam britų kelionių knygų autoriui ir žurnalistui, tai pavyko. Anglijoje gimusį afganų kilmės rašytoją nuo pat vaikystės žavėjo jo tėvo pasakojimai apie Maroką – dykumų karštį, galimybę būti savimi ir jų gyvenimo būdą.

Pavargęs nuo britų oro ir siaubingo Vakarų civilizacijos tempo Tahiras Shahas nusprendė su šeima persikelti iš ūkanotojo Londono į kvepiančius Šiaurės Afrikos sodus. Tačiau paaiškėjo, kad norint tapti pilnateisiu vietos gyventoju nepakanka nusipirkti namą Kasablankoje ir puikiai išmokti arabų kalbą. Europietis, norėdamas, kad Maroke jį gerbtų, turi padaryti daugybę dalykų - valgyti marinuotas citrinų, bendrauti su džinais ir net... įsigyti haremą.

Perskaitę šią įspūdingą ir juokingą knygą, kuri remiasi tikrais įvykiais, sužinosite kaip išvalyti namus nuo piktųjų dvasių, kam reikalingas šulinys be vandens ir nuo kokios ligos gali išgydyti virtos sraigės. Ir kas žino, galbūt ir jūs užsimanysite į Maroką ...

„Kalifo namai“ – knyga, kurioje rašytojas atvirai pasakoja apie tai, kaip jam sekėsi įsikurti svečioje šalyje. Jis kartu su žmona ir dviem mažais vaikais apsigyveno nepaprastame name – buvusioje kalifo rezidencijoje, kurią tvarkydamas, remontuodamas ir renovuodamas Tahiras Shahas susidūrė su begale vietos papročių, tradicijų ir visiškai kitokiu pasaulio supratimu.

"Knyga „Kalifo rūmai“ gimė iš kančios. Ji atsirado labai greitai. Rašyti ją buvo lyg knaisiotis atmintyje, tačiau tai buvo ypatinga, nors ir primityvi, terapija. Rašiau ją čia, Dar Kalifoje, nors paprastai rašau kur nors išvykęs ar išėjęs. Buvimas name man padėjo rašyti. Atrodė, tarsi namo sienos supranta ir mąsto. Sėdint čia, manęs neapleidžia šis keistas jausmas. Aš jo nesuprantu, tačiau prisijaukinau ir pamėgau jį, netgi įsimylėjau“, – apie kūrybos procesą rašo Tahiras Shahas.

„Jis meistriškai atnaujina namą, išklodamas grindis plytelėmis, o sienas dekoratyviniu tinku, kad jo šeima galėtų ištrūkti iš vieno kambario, kuriame visi glaudėsi metus. Jis daug ką išsiaiškina apie savo senelį, našlį, kuris pabėgo į Maroką, nes čia taip ir nebuvo nukeliavęs su savo mirusia žmona. Metų metus jis gyveno Tanžere iki kol mirė nutrenktas prekių pristatymo sunkvežimio. Shahas rašo šventvagiškai juodą komediją išlaikydamas rimtą veido miną. Ir kažkokiu tyliu, alchemiją primenančiu būdu jis randa kalbą su sargais, imamu, gatvės gangsteriu, benamiais ant savo namų laiptų ir bando vadybininku viduje. Jis vis dar ten gyvena.“

Jason Goodwin, The Washington Post