Nekviestas svečias

Bet meilė – kaip mėnesiena ar griaustinis, arba lietus, barbenantis į skardinį stogą vidury nakties: tai vienas iš gyvenimo reiškinių, kurį tikrai verta patirti.

Ar galima patirti meilę, netekti jos, toliau be jos gyventi ir nejausti tos netekties amžinai? Ši išminties, romantikos, poezijos kupina knyga – apie meilę ir netektį, apie džiaugsmu paverčiamą sielvartą, apie ištikimybę ir aukojimąsi. Apie grožį ir... apie senatvę. „Aš laiminga, kad gyvenau. Kad turėjau galimybę gyventi“, – taip ilgą ir sudėtingą savo gyvenimą apibendrina pagrindinė knygos veikėja. Galbūt pamanei, kad pačiam reikia būti nugyvenusiam ilgą gyvenimą, patyrusiam meilę ir išsiskyrimą, – tik tada galėsi viską suprasti? Ne, netiesa. Šios knygos autorė įsitikinusi, kad literatūra pati savaime plečia, turtina žmogaus patirtį. Todėl ją drąsiai gali imti į rankas visi, kuriems jau rūpi suvokti painesnius gyvenimo klausimus. Ir kurie nori išgyventi tikros literatūros jausmą.

Viena garsiausių šiuolaikinių Australijos rašytojų Sonya Hartnett (g. 1968 m.) rašo ir vaikams, ir paaugliams, ir suaugusiesiems. Dažna jos knyga neturi griežtai apibrėžto adresato. Autorė jau sukūrusi dvidešimt penkias knygas, pelniusi įvairiausių apdovanojimų. Bene svarbiausias – 2008 m. skirta Astridos Lindgren atminimo premija.

Jaunesniems lietuvių skaitytojams ši rašytoja jau pažįstama – prieš keletą metų išleista jos apysaka „Sidabrinis asiliukas“.

Kęstutis Urba