Fo

John Maxwell Coetzee romane „Fo“ nūdienos pasaulio problemų ištakas savitai atranda klasika tapusiame Danieliaus Defoe kūrinyje „Robinzonas Kruzas“.

Suzana Barton per nelaimingą atsitikimą atsiduria negyvenamoje saloje. Ten ją suranda Penktadienis ir nuveda pas savo šeimininką Kruzą – irzlų, despotišką vyrą, praradusį norą ištrūkti. Suzanai Penktadienis kelia baimę – ne tik dėl to, kad galbūt yra iš žmogėdrų genties, bet ir todėl, kad jam išpjautas liežuvis. Suzana nėra tikra, kad jį sužalojo ne Kruzas, o, kaip teigiama, vergų pirkliai. Tačiau iš Penktadienio ji negali nieko sužinoti – jis nebylys ir gyvena savo pasaulyje, į kurį nei Kruzas, nei Suzana nėra įleidžiami. Vieną dieną netoliese plaukęs laivas atneša išsigelbėjimą. Ištrūkusi iš salos ir sugrįžusi į Londoną moteris susisiekia su iškiliu rašytoju Danieliumi Fo, prašydama papasakoti jos istoriją.

Šis romanas – intelektualus galvosūkis literatūros gurmanams, skatinantis atrakinti įvairias simbolines reikšmes ir sąsajas, skaityti tarp eilučių, nuolat kelti klausimus ir ieškoti atsakymų. Penktadienio negalia kalbėti – tai ne tik užuomina į tylą kaip kolonizacijos įrankį, bet ir aliuzija į visuotinį šių laikų pasaulio nesusikalbėjimą. Romanas skatina svarstyti, ar galima ką nors atstatyti, kai žala jau padaryta? Svarbi ir pasirinkta naratyvo perspektyva – pasakojama moters vardu, taip sukuriant kontrastą vyriškajam dominavimui D. Defoe romane. J. M. Coetzee koncentruoja pasakojimą į Suzanos Barton, moters, ir Penktadienio, bebalsio, personažus. Autorius kelia daugybę klausimų, į kuriuos nepateikia tiesaus atsakymo ir kviečia į literatūrines klajones drauge leistis skaitytoją.

J. M. Coetzee (g. 1940 m.) – kilęs iš Pietų Afrikos Respublikos, dabar gyvenantis Australijoje – eseistas, novelistas, vertėjas, 2003 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija. Akademijos nariai įvertino tai, kad autorius kūryba pasižymi puikia kompozicija, turiningais dialogais ir analitiškumu, rašytojas nevengia „negailestingai kritikuoti griežtą Vakarų civilizacijos racionalizmą ir dirbtinę moralę“, o „dievišką kibirkštį žmoguje Coetzee atveria atskleisdamas silpnumą ir pralaimėjimą“. J. M. Coetzee buvo pirmasis autorius, du kartus pelnęs „Man Booker“ premiją už savo romanus „Nešlovė“ ir „Michaelo K gyvenimas ir laikai“.

1969 m. rašytojas Teksaso universitete Ostine apgynė daktaro disertaciją anglų kalbos ir lingvistikos srityje, yra skaitęs paskaitas prestižiniuose JAV universitetuose, tarp jų Harvardo bei Johno Hopkinso (Džono Hopkinso) aukštosiose mokyklose, taip pat Adelaidės universitete Australijoje.