Raidės man kaip žvaigždės

Trečioji jauno rašytojo Luko Petrausko knyga „Raidės man kaip žvaigždės“ – tai visiškai naujo jo kūrybos etapo kūrinys. Dviejų romanų autorius ėmėsi kurti, kaip pats vadina – nepoeziją.

Knyga „Raidės man kaip žvaigždės“ – trumpų, asmeniškų frazių rinkinys. Tai nėra poezija tikrąja to žodžio prasme, tačiau poezijos kai kuriose frazėse tikrai netrūksta. Pats autorius Lukas Petrauskas teigia, kad toks keistas žanras gimė 2016 metais, kai jis pajuto, kad nesupranta savo jausmų. Jo netenkino abstraktūs pavadinimai – pyktis, meilė ar liūdesys. Būtent todėl L. Petrauskas ėmė rašyti frazes, trumpus sakinius, kurie perteikia konkrečias, kartais tiesiog momentines būsenas.

Trumpos nepoezijos frazės knygoje „Raidės man kaip žvaigždės“ – tarsi savotiška saviterapija, savęs ieškojimas ir noras pažinti savo jausmus. Įvardijus, net sudėtingiausios būsenos tampa aiškesnės, jos jau turi vardus, jas galima prisišaukti arba jomis atsikratyti. Emocijos tampa žodžiais.

„Jos atsirasdavo popieriaus lapuose, pavirtusios trumpomis frazėmis, į kurias žiūrėdamas jautiesi tarsi kosmose. Į kurias žiūrėdamas matai žvaigždes.“
Lukas Petrauskas

Knygoje „Raidės man kaip žvaigždės“ rasite 700 tokių frazių. Vienos bus artimesnės, kitos lauks savo laiko ar vietos, vienos glostys, kitos pykdys, tačiau visos jos – apie žmogų.

Lukas Petrauskas – 20-metis rašytojas, 2 romanų  autorius. Trečioji knyga „Raidės man kaip žvaigždės“ – netipiškas trumpų frazių, nepoezijos rinkinys. Būdamas vaikas Lukas svajojo būti gydytoju, tačiau sulaukęs septyniolikos metų surado rašymą. Tuomet, kaip jis pats sako, atsisakė visko aplink ir ėmė siekti svajonės – parašyti knygą. Jis ėmė prastai mokytis, nebeskyrė laiko draugams ir merginai, visą laiką leisdavo užsidaręs kambaryje, kur skaitydavo arba rašydavo. Artimieji jam kartojo, jog jis daro klaidą ir turėtų neatsisakyti pirmojo noro – tapti gydytoju, tačiau vaikinas buvo kantrus ir užsispyręs.
Įstojęs į Vilniaus universitetą, Kūrybinės komunikacijos specialybę, jau po pirmojo pusmečio pasiėmė akademines atostogas ir rašydavo po 10–16 valandų per dieną.
Jo knygos ir rašymo stilius atviras, drąsus, dažnai šokiruojantis. L. Petrauskas nevengia sekso, svaigalų temų. Jo manymu, šios temos jau nebėra tabu – apie tai vengiame kalbėti, bet ne rašyti.